Jordanija – jos  mano svajonių sąraše nebuvo. Tiesa, kai tik atsirado nauja pigių skrydžių kryptis, pasižiūrėjau, kur gi tas Ammanas, tačiau pasižiūrėjus, kad Jordanijos kaimynai Saudo Arabija, Izraelis, Irakas ir Sirija, kažkaip daugiau fantazijų apie šią šalį nebekilo. Kol štai vieną rytą su drauge gerdamos arbatą šnekučiavomės, kad jau senokai niekur nekeliavom, jokių bilietukų neturim, sakau, tai kad vis nepasitaiko tokių, kad žinotum, kad jau REIKIA imti. Grįžus namo netyčia užmačiau, kad Ryanair daro skrydžių akcijas. Atsiverčiau pasmalsauti, kas ten gero, na ir žiūriu – Jordanija pirmyn atgal 10 eur (su pirmenybiniu įlaipinimu ir antru rankiniu bagažu išėjo 22 eur). Suvedžiau į google „Is it safe to go to Jordan?“, gavusi atsakymą „taip“, skambinu draugei ir sakau, kad dabar yra tas „JAU REIKIA pirkti“, davai nusiperkam, o po to galvosim, varyti ar ne. Ir gerai padarėm, nes po valandos jau tokių kainų nebebuvo.

Jordanijos pasas – verta įsigyti

Taigi pradėjome skaitinėti, ruoštis kelionei. Prie mūsų dviejų prisijungė dar norinčių keliauti, iki kelionės pradžios jau buvom aštuoniese (du vyrukai kartu, kuo tikrai labai džiaugėmės). Kadangi keliavome tik keletui dienų, tai pasidėliojom maršrutą, ką po ko norime pamatyti, užsisakėme nakvynės vietas ir automobilį. Autobusiuko nuomą derinau su Autonation nuomos bendrove, viską susitariau per WhatsApp programėlę, užstatto nemokėjau, tai buvo šiek tiek neramu, ar viskas gerai klosis. Skrydis praėjo sklandžiai ir neprailgo, atvykus buvo nemaža eilė, tai šiek tiek laiko sugaišome prie pasų patikros. Kadangi turėjome įsigiję Jordan Pass (ką visiems rekomenduočiau, jei planuojate lankyti Petrą), tai prie langelio tik paklausė, kur ketiname apsistoti (pasakėm pirmos nakvynės viešbutį) ir įdėjo štampą į pasą. Kai išėjome iš patikrų, su mano pavarde ant lapo mūsų jau laukė Autonation atstovai. Vyrukai tokie žvilgačiom akim, iš pradžių dar kilo minčių, ar kur nors nenuveš 😊) Bet viskas sekėsi sėkmingai.

Oro uoste įsigijome dvi vietines SIM korteles, kad reikalui esant, galėtume vieni su kitais susisiekti. Pirkome Uniah tinklo, su 8 GB duomenų, kainavo apie 11 JD. Aš savo kortelės internetu dalinausi su trim merginom, tai per tą laiką, kurį buvome, išnaudojom nepilnus 2 GB. Tiesa, vakarais visada turėdavom WIFI (išskyrus dykumą).

Naktimis būna gana šalta

Tai štai, gavom beveik naują autobusiuką ir pasileidom važiuoti į pirmają savo nakvynės vietą Madaba Hotel, miestelyje Madaba. Šis viešbutukas įdomus tuo, kad pirmame ir antrame aukšte įsikūręs viešbutukas, o trečiame gyvena šeima. Šeimininkė, 36 metų Dalija, išdalinusi mums kambarius, pasikvietė pas save į svetainę arbatos. Neįprasta mums buvo, bet tikrai įdomu 😊 Panašu, kad kartu gyvena šeimininkai, jų vaikai, tėvai ir dar turbūt dalis giminės. Mūsų šeimininkai ne musulmonai, jie katalikai, kurių Jordanijoje sako yra apie 3 procentus. Čia iš karto griuvo pirmas steriotipas apie arabų moteris, kad jos visos vaikšto apsivyniojusios skaromis ir pasislėpusios po plačiomis suknelėmis – Dalija sukinėjosi po namus su treningais 😊 .

Viešbutukas gana tvarkingas, labai skųstis kuo neturėjom, tačiau jei atvykstate šaltaisiais mėnesiais – paprašykite daugiau užklotų, nes kai kas iš mūsų komanijos pirmąją naktį sušalo. Viešbutis yra pačiame Madaba miesto centre, netoli gražiai apšviestos mečetės, taigi naktį vaikštinėjant aplinkui pridarėme visai gražių nuotraukų. Tačiau tas grožis užsimiršo, kai ketvirtą val ryto musulmoniškomis giesmėmis iš meėetės pradėjo kviesti tikinčiuosius maldai 😊